kupolas-visasVienas iš Vilniaus vėlyvojo baroko architektūros fenomenų yra kupolai, ypač jų išorinės turtingų tapybiškų formų dalys, pasižyminčios minkštomis plaukiančiomis linijomis ir ekspresyviu siluetu. Būdingas yra kupolo padalijimas į viršutinę ir apatinę juostas horizontalia alkūnine sienele. Kupolų žibintai, turtingai dekoruoti piliastrais ir kolonėlėmis, prilaiko elegantiškus viršutinius kupolėlius. Šalia aukštų fasadų skydų jie išraiškingai pagyvina nepaprastą, tarsi mezginiuotą miesto siluetą. Vėlyvojo baroko kupolai vainikuoja Šv. Kazimiero, Šv. Dvasios, Išganytojo (Trinitorių), Vizitiečių bažnyčias. Rafinuoto silueto kupolai iškilę virš Dievo Apvaizdos koplyčios (prie Šv. Kotrynos bažnyčios) ir Misionierių bažnyčios prieangio.

Didingiausią kupolą iškėlė jėzuitai virš Šv. Kazimiero bažnyčios 1750–1752 m., neilgai trukus po šventovės gaisro 1749 m. birželį. Bažnyčios atstatymo autoriumi buvo laikomas [Tomas] Žebrauskas SJ. Ši atribucija neatitinka architekto biografijos chronologijos. [Stanisławas] Lorentzas pasiūlė naują autorių – [Joną Kristupą] Glaubitzą. Ši hipotezė labai galima, kadangi yra prielaidų jai patvirtinti. [Piotras] Bohdziewiczius, analizuodamas statinį, Šv. Kazimiero bažnyčios kupolo padalų ritmą, atskirus jo lygius palygino su skirtingais muzikos taktais, sujungtais tarpusavyje kontrapunktu. Atrodo, jog architektūrinės kompozicijos paralelės su mėgstama baroko amžiuje polifonine muzika yra taikytinos. [Marianas] Morelowskis atkreipė dėmesį į banguojančias kupolo tambūro išorinės sienos panašumą su [Francesco] Borromini S. Ivo della Sapienza bažnyčios Romoje kupolu. Idėja įvesti alkūninę sienelę į vidurinę kupolo juostą galėjo būti inspiruota Melko (Austrija) benediktinų bažnyčios, sukurtos J. Prandtauerio ir Felice d’Allio, kupolo (1730). J. K. Glaubitzo novatoriškumas pasireiškė baliustrados kaip cezūros panaudojimu tarp dviejų kupolo juostų. Langelių atsiradimas žemutinėje kupolo juostoje kilo iš Pietro da Cortona suprojektuotos Šv. Luko ir Martyno bažnyčios Romoje (1634–1650). Vilniaus kupolas išsiskiria žibinto apvainikavimu kunigaikščio karūnos formos šalmu, siejant jį su bažnyčios globėju – šventuoju Kazimieru.

Šis sumanymas nebuvo naujas. J. K. Glaubitzas perėmė tai iš gimtosios Silezijos. Legnickie Pole benediktinų bažnyčios, pastatytos Kiliano Ignazo Dientzenhofferio kunigaikščio Henriko Dievobaimingojo atminimui, du fasado bokštai užsibaigia karūnomis.

Šv. Kazimiero bažnyčios kupolas, vienas puikiausių Europoje, diktavo kupolų madą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Iš: Jerzy Kowalczyk, „Vilniaus vėlyvojo baroko architektūra ir jos europietiškieji ryšiai“, Menotyra, 1995, Nr. 2 (vert. Jolanta Širkaitė).