Tavo, dangiškasis Kazimierai, šaunusis, galingasis Lietuvos globėjau,
nenugalimasis priešų kariuomenės nugalėtojau, tėvynės gelbėtojau,
garsusis stebukladary, miesto sarge ir gynėjau, pagerbimui;
popiežiaujant Klemensui VIII, karaliaujant Zigmantui III,
Vilniaus vyskupiją valdant Benediktui I Vainai,
ganytojo rankomis pašvęstas tvirtybės pranašas,
šventųjų gerais linkėjimais lydimas
ESU DEDAMAS KAIP KERTINIS AKMUO,
kad savo jėga palaikyčiau sunkų bažnyčios rūmą,
Jėzaus Draugijos profesų šventovę,
pirmąjį Lietuvoje šv. Kazimiero garbei skirtą,
jo liturginiam kultui pašvęstą šventąjį pastatą,
pradėtą statyti 1604 m. gegužės 12 dieną
karalystės gerovei, Lietuvos ramybei,
miesto labui ir laimingam klestėjimui.

Įrašas ant šv. Kazimiero bažnyčios kertinio akmens.

 

  • senas_fasadas1604 m. gegužės 12-tąją pašventintas Šv. Kazimiero bažnyčios kertinis akmuo. Bažnyčios statybai vadovavo architektas Jonas Frankevičius, SJ.
  • Bažnyčios sienos buvo baigtos statyti 1609 m., visa bažnyčia užbaigta 1615 m. Šalia Šv. Kazimiero pastatytuose procesų namuose buvo Lietuvos jėzuitų provincijolo rezidencija ir archyvas.
  • 1622 m. Šv. Kazimiero bažnyčioje kunigu įšventintas šv. Andriejus Bobola.
  • Iškilminga Šv. Kazimiero bažnyčios konsekracija atšvęsta 1635 m. liepos 22 dieną.
  • Bažnyčia labai nukentėjo pirmą kartą miestą užėmus Rusijos kariuomenei 1655 m.
  • Sostinės išvadavimo proga 1661 m. gruodžio 5 d. bažnyčioje įvyko iškilmingos padėkos pamaldos, kuriose dalyvavo karalius Jonas Kazimieras Vaza.
  • 1662 m. bažnyčioje buvo įrengtas LDK lauko etmono Vincento Gosievskio antkapis.
  • Bažnyčia degė 1706 m., kai sostinę niokojo švedų kariuomenė.
  • 1710 m. maro aukomis tapę Profesų namų jėzuitai buvo palaidoti priemiesčio sode, o kai kurie vienoje iš bažnyčios koplyčių.
  • 1716 m. bažnyčia buvo baigta atstatyti, tačiau interjeras buvo įrenginėjamas iki 1748 m.
  • Bažnyčia labai nukentėjo nuo 1749 m. gaisro. Po gaisro jėzuitai pastatytas naujas keliapakopis kupolas su aukštu žibintu, vainikuotu karūna. Bažnyčioje buvo 13 mūrinių altorių. Presbiterijoje iškilo puošnus didysis altorius su dešimčia kolonų, tarp kurių stovėjo aštuonios šventųjų karalių skulptūros.
  • baznycios_vaizdas_19a1773 m. panaikinus Jėzaus Draugiją (atkurta 1814 m.), bažnyčia perduota kunigams emeritams, o 1799 m. šv. Augustino reguliniams kanauninkams, gyvenusiems Užupyje, prie Šv. Baltramiejaus bažnyčios (administravo iki 1815 m.).
  • Per 1794 m. sukilimą Jokūbas Jasinskis šioje bažnyčioje buvo įkalinęs daugiau kaip tūkstantį rusų belaisvių.
  • Sugriuvus Vilniaus Rotušės bokštui, 1798 m. į Šv. Kazimiero bažnyčią buvo perkeltas didysis Rotušės laikrodis.
  • 1812 m. Šv. Kazimiero bažnyčią Napoleono kariuomenė pavertė javų sandėliu, sunaikino altorius, dalį paveikslų, skulptūrų.
  • 1815 m. bažnyčia atiteko kunigams misionieriams. Jie aptvarkė bažnyčios vidų, įrengė naujus altorius. Pastatuose šalia bažnyčios įkurdintoje misionierių spaustuvėje išleista nemažai įvairių leidinių (pvz., Strazdelio „Giesmes swietiszkas ir szwintas“).
  • nikol_soborasPo 1832 m. sukilimo misionieriai buvo išvaryti ir caro įsaku rusų valdžia ją atidavė stačiatikiams, paversdami Šv. Mikolajaus soboru.
  • 1864–1867 m. bažnyčia rekonstruokta pagal architekto N. Čiagino projektą. Buvo pažeminti bokštai, bažnyčia vainikuota svogūno formos šalmais, pasikeitė bažnyčios fasadas neatpažįstamai.
  • Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai bažnyčią pavertė Vilniaus karinės įgulos evangelikų liuteronų maldos namais.
  • 1917 m. pal. J. Matulaičio rūpesčiu bažnyčia grąžinta katalikams. Joje aktyviai dirbovokietis jėzuitas Frydrichas Muckermannas.
  • 1922 m. bažnyčią ima administruoti lenkai jėzuitai. 1925 m. pagal J. Borovskio projektą ji buvo restauruota: nugriautas ikonostasas, atstatyti kai kurie autentiški interjero elementai.
  • Nuo 1940 m. bažnyčioje dirbo lietuviai jėzuitai. Bažnyčios rektoriumi buvo kun. Romualdas Blažys SJ.
  • kupolas1942–1943 m. pagal architekto J. Muloko projektus atstatyta kupolo karūna, sukurtas naujas kryžius.
  • 1944 m. nuo karo veiksmų vėl nukentėjo fasadas ir bokštai.
  • 1949 m. sausio 3 d. sovietinė valdžia Šv. Kazimiero bažnyčią uždarė. Iš pradžių bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, paskui joje įrengtas vyno sandėlis. Tuo metu buvo sunaikintas visas bažnyčios inventorius, neišliko altorių paveikslų, vargonų, varpų.
  • 1955–1957 m. bažnyčia restauruota pagal architekto S. Lasavicko projektą.
  • 1961 m. Šv. Kazimiero bažnyčioje nutarta įkurti Ateizmo muziejų, kuris atidarytas 1966 m.
  • kazimiero_remontasTūkstančiai Lietuvos žmonių pasirašė po prašymu Šv. Kazimiero bažnyčią gražinti tikintiesiems.
  • 1988 m. spalyje Šv. Kazimiero bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems.
  • 1991 m. kovo 3 d. Šv. Kazimiero bažnyčią atšventino arkivyskupas Julijonas Steponavičius.

 

Šv. Kazimiero bažnyčioję dirbę žymūs žmonės

1622 m. šv. Kazimiero bažnyčioje kunigu įšventintas Andriejus Bobola (kazokų nužudytas 1657 m., šventuoju paskelbtas 1938 m.). Keletą metų jis buvo šios bažnyčios nuodėmklausys ir pamokslininkas. Bažnyčios prieangyje yra jam skirta memorialinė lenta.
Paulius Bokša (1552–1627) - pirmasis šių jėzuitų namų vyresnysis, pirmasis Lietuvos provincijos porvincijolas, palaidotas tikriausiai po Šv. Kazimiero bažnyčia.
XVII amžiaus pirmojoje pusėje kurį laiką prie Šv. Kazimiero bažnyčios gyveno Konstantinas Sirvydas (1580–1631) universiteto profesorius, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir kitų lietuviškų knygų autorius.
1662–65 m. prie bažnyčios esančiuose jėzuitų namuose vyresniuoju buvo pirmosios Lietuvos istorijos autorius Albertas Vijūkas-Kojalavičius (1609–1677).
Paskutiniuosius penkerius gyvenimo metus čia praleido Žygimantas Liauksminas (1597-1670) – filosofas, oratorius ir muzikas.